- praminas
- prãminas dkt.
.
.
praminas — prãminas sm. (3b) 1. Pln, Up, Als į minamą molį dedami šiaudai, pelai ar spaliai, kad molis džiūdamas nesproginėtų: Įdeda spalių prãmino į molį, kad minko plytoms Šts. Su praminaĩs molį minti, kad būtų tvirčiau J. Sproginė[ja] [plytos] be… … Dictionary of the Lithuanian Language
pramana — prãmana sf. (1) žr. praminas 1: Į prãmaną dėdavo spalių, paminų, pelų, pakračių ir truputį žvyro Šll … Dictionary of the Lithuanian Language
pramina — praminà sf. (3b) 1. Užv žr. praminas 1: Įdėk praminos – be praminos molis suskeldės Lk. 2. takas: Nežinojau, kad čia vilkų praminà Slk … Dictionary of the Lithuanian Language